nuoravus

×nuoravùs, -ì adj. (3^a) žr. naravus 1: Toks nuoravus, toks geras vaikas Upt. nuoraviaĩ adv.: Arklys traukia vežimą nuoraviaĩ, t. y. vienu įstingu, vienaip, netrūkčio[ja] J.